Reklama

Lauko (išorinės) reklamos klasifikavimas:

Skiriami šie pagrindiniai lauko reklamos būdai:

Privalumai ir trūkumai

  1. Pasiekiamumas. Pastačius lauko stendus strategiškai gerose vietose, reklamą mato didelis skaičius žmonių. Paprastai ją mato tie patys žmonės, todėl ji geriau įsimenama. Norint, kad firmos reklamą pamatytų kuo didesnis skaičius žmonių, stendai išdėstomi keliuose geografiniuose regionuose.
  2. Brangumas. Lyginant pagal CPT rodiklį (kaina tūkstančiui vartotojų) lauko reklama yra palygti brangi. Norint, kad firmos reklama būtų matoma, reikia pasirinkti didelius reklaminius plotus lauke, tačiau jų nuoma yra gana brangi. Pasirenkant mažesnius reklaminius plotus sutaupoma, tačiau tada reklama mažiau matoma.
  3. Pastovumas. Išorinės reklamos priemonių nereikia dažnai keisti, kurti vis naujų reklaminių maketų, todėl ji tinka firmos ar produkto ilgalaikei strategijai ar įvaizdžiui formuoti.
  4. Operatyvumo trūkumas. Lauko reklamos kampanija turi būti suplanuota iš anksto, reklaminis pranešimas yra ilgalaikio pobūdžio, todėl, norint greitai paskelbti kokią nors žinią, reikia rinktis kitas reklamos priemones.
  5. Paprastumas. Lauko reklama nereikalauja sudėtingų informacijos pateikimo formų, yra paprasta. Ji pateikiama taip, kad būtų aiški dideliam potencialių vartotojų ratui.

Reziumuodami galime teigti, kad lauko reklama šiuo metu yra vis labiau populiarėjanti reklamos forma Lietuvoje. Tai rodo ir išlaidos, skiriamos lauko reklamai.

———————-

Praėjusią savaitę pristatėme mūsų “Carat” tinklo atliktą Lietuvos žiniasklaidos vartotojų tyrimą “Carisma”. Siekėme parodyti, kaip išskiriami vartotojų segmentai pagal žiniasklaidos vartojimo įpročius ir kokie jų būdingi mūsų šaliai.

Ši segmentacija padeda žiniasklaidos planuotojams kurti reklamos strategijas, atskirti tikslines grupes bei sub-grupes, atskirti skirtingų produktų vartotojams svarbius žiniasklaidos kanalus. Apie žemesnes pajamas gaunančią ir siaurai žiniasklaidą naudojančią “pusę Lietuvos” jau kalbėjome, šį kartą pristatome aktyviausius pagal gyvenimo būdą ir vartojimą gyventojų segmentus.

Naujoji karta mėgsta sportą ir technologijas

Pagal savo gyvenimo būdą “Carisma” pirmiausiai išskyrė “naująją kartą”, kuri šiuo metu sudaro iki septintadalio (14,1 proc.) šalies vartotojų. Dauguma jų – jaunesni nei 26 metų vaikinai, jie gyvena apskričių centruose, o jų šeimos dažniausiai gauna pakankamai aukštas pajamas. Dalis “naujosios kartos” jau yra baigusi aukštąją mokyklą, tačiau daugiausia “naujosios kartos” atstovų dar mokosi. Jie žavisi naujausiomis technologijomis, kompiuteriais ir sportu, jiems patinka popmuzika, madingi drabužiai ir vakarėliai.

“Carisma” tyrimas parodė, kad “naujajai kartai” žiniasklaida visų pirma yra geidžiamų pramogų šaltinis. “Naujoji karta” yra pagrindiniai interneto naršytojai ir kino teatrų lankytojai, taip pat labai dažnai klausosi komercinio radijo, skaito jaunimui skirtus žurnalus, o žiūri daugiausiai jų amžiaus grupei skirtas programas. Tačiau nieko stebėtino, kad televizijoje labiausiai jiems patinka siaubo filmai, trileriai ir erotika.

Jaunos moterys turi savo žiniasklaidos kanalus

Panašaus amžiaus merginų daug daugiau “modernistų” (tiksliau “modernisčių”) grupėje, kurią sudaro miestų ir rajonų centrų moterys, kurių amžiaus vidurkis – apie 30 metų. Jai priklauso maždaug 10,4 proc. Lietuvos piliečių. Šios moterys dažniau nei kiti apklausos dalyviai turi aukštesnįjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, o pagal pajamas priklauso aukštesniam nei vidutinis gyventojų sluoksniui. “Carisma” rodo, kad šioms moterims žiniasklaida tarnauja kaip žinių apie madą, populiarią muziką, aukštuomenės gandų bei pramoginės informacijos šaltinis.

“Modernisčių” dažniausiai vartojamos žiniasklaidos krepšelyje – visų pirma žurnalai: moterų ir panelių, madų ir muzikos, gyvenimo būdo ir interjero, skirti jaunoms mamoms ir kulinarinių receptų. Taip pat jos daugiau perka savaitraščius su televizijos programa. Be jų, moterys stebi ir televizijos programas (t. t. vaikų programas, serialus, TV spektaklius), o taip pat palyginti dažnai apsilanko kine ar vietose, kur iškabinta lauko reklama. Kitaip sakant, “modernistės” yra aktyvios ir šiuolaikiškos pirkėjos bei pramogų vartotojos.

Gyvenime įsitvirtinę vyrai turi savo nuomonę

Tuo tarpu panašaus dydžio – apie 10,5 proc. suaugusių lietuvių – “aktualistų” grupę sudaro daugiausiai vyrai, kurių amžiaus vidurkis – apie 35 metai. Dauguma “aktualistų” turi aukštąjį išsilavinimą, uždirba daugiau nei kiti šalies gyventojai ir yra įsikūrę didžiuosiuose Lietuvos miestuose. “Carisma” tyrimas išskyrė ryškias šios vartotojų grupės savybes – jie aktyvūs, yra pasiekę gyvenime, ambicingi ir veiklūs. Jų laisvalaikio pomėgiai – visų pirma automobiliai ir technologijos, o taip pat kelionės, bendra veikla su draugais ir sportas. Verta pažymėti, kad “siekiantieji” mėgsta pasirodyti, turi savo nuomonę ir anaiptol nevengia jos išreikšti, o taip pat yra šiek tiek konservatyvūs.

Į dabartį orientuoti “aktualistai” žiniasklaidą visų pirma renkasi kaip visuomenės, verslo ir mokslo žinių šaltinį. Tai jie daugiausiai skaito nacionalinę ir verslo spaudą, taip pat yra aktyvūs interneto vartotojai. “Aktualistai” naudoja ir radiją bei televiziją, o taip pat dažniau nei vidutinis lietuvis eina į kiną, skaito žurnalus, pastebi reklamos stendus. Televizijoje jiems labiau nei kitiems rūpi dokumentiniai filmai, laidos apie verslą, politiką ir kultūrą, o taip pat – ir erotika bei fantastiniai filmai.

 

Šaltinis: verslobanga.lt